Sako verslą pradėti reikia tada, kai jau žinai kokį žmonių poreikį tenkinsi 🌟. Išgirdau šį sakinį Audiotekos PIN podcast’e su Juliumi Neverausku. Labai pritariu tokiai minčiai, nes verslą reikia pradėti ne dėl pinigų, o dėl noro SUKURTI žmonėms naudą. Daug koučerių, atsrologų💫 ir kitų žmonių (nesakau, kad jais reikia tikėti), kurie žiūrį į žmogų giliau pasakys, kad į pasaulį mes ateiname su misija dėl kitų, bet kaip tą veiklą surasti? Man ateina toks atsakymas, kad jei jau žinai ką gali ir nori žmogui duoti esi vienu žingsniu arčiau prie TOS ieškomos misijos.
Dabar jau matau kokią neapčiuopiamą ir apčiuopiamą naudą galiu generuoti su savo VEIKLA, kiek moterų per “Atokvėpio lipdymus” pailsi, nusiramina, pabėga nuo kasdienybės. Kiek pirkėjų nudžiugina kitus rankų darbo dovanomis, išskirtiniais ir vienetiniais darbais, kurių net pati jau atkartoti negaliu 😄. Kiek šeimų rytais mėgaujasi kava ☕️ iš šilumą ir jaukumą spinduliuojančių indų, o verslai pagaliau dovanoja skoningus savo įmonės spalvų puodelius savo partneriams. Pirmiausia visada eina ŽMOGUS ir ką jam galiu duoti, ne aš. Gal dėl to, kad mes moterys, dažnai darom viską tiesiog iš jausmo, o ko ko jausmų mums tikrai netrūksta.
Sveikas protas su KŪRYBA kartais sunkiai suderinamas, nes juk reikia mūzą prisikviesti, tačiau čia reikalinga atsvara ✔️… Keramikoje turiu tikrai daug planuoti: nuo medžiagų užsakymo, laiko planavimo, elektroninės parduotuvės sukūrimo ir jos priežiūros iki darbų fotografavimo, pakuočių matmenų ir kiekių skaičiavimo ir t.t.
Per 10 metų įvairios kūrybinės veiklos nuo rūbų, papuošalų iki keramikos supratau ir įsisąmoninau vieną dalyką: pastovumo tokiame versle nėra, kad ir kaip planuotum, norėtum ir darytum, bangų 🌊 NEIŠVENGSITE. Renkuosi nevertinti visko pagal vieną ar tris mėnesius. Ar sėkminga buvo mano keramikos veikla 2023 metais vertinu tik pažiūrėjus visą metų ataskaitą, nes jei vienas mėnuo buvo gausus užsakymais, tai kito juk tikiesi dar geresnio, bet deja ne visada taip gaunasi… LŪKESČIAI santykiuose ar versle visada sumažina džiaugsmą, todėl nuolat stengiuosi juos peržvelgti ir tuos kurie nelabai realistiški tiesiog sąmoningai sumažinti arba bent jau išanalizuoti, kodėl jie kilo. Oi ne, nesiūlau mažinti norą uždirbti, tiesiog nenorėti visko čia ir dabar.
Ką tik pabaigiau skaityti Morgan Housel knygą “Pinigų psichologija” susikonspektavau nemažai informacijos, bet labiausiai įstrigo vienas dialogas tarp 2 žmonių. Žmogus, kuris uždirba daug mažiau, vienam labai turtingam atsakė: Aš turiu tiek, kiek tu niekada neturėsi - PAKANKAMAI.
Manau tą “pakankamai” labai svarbu PAJAUSTI, nes net turtingiausi žmonės praranda verslus, daro nelegalius veiksmus, tik tam, kad uždirbtų dar dar ir dar, nors jau senai visko gana.
Pati (bent jau dabar, kai rašau) neturiu ambicijų plėsti savo veiklą iki kelių samdomų žmoniu, bet jei reiktų deleguoti kažkurią darbo dalį, tai greičiausiai perleisčiau darbų pakavimą ir el. parduotuvės priežiūrą, nes ten manęs mažiausiai. Nors dar neturiu tokių galimybių, visgi matau, tikslą PLANUOTI tokius dalykus, kad turėti KRYPTĮ.
Įdomu ar šitas mano įrašas atnešė tau kokių naujų pamąstymų? Žinau, kad mane skaito įvarios moterys, būtų labai įdomu išgirsti jūsų nuomonę.
Jei dar neperenumeruoji mano tekstų, labai kviečiu užsiprenumeruoti 🌟
Ir atleisk už klaidas, rašiau tekstą ir gesinau emocinius gaisrus 😄, nes namuose 3 atostogautojos.